Kriza Greke ua Kthen Mendjen Nga Shtėpia

Foto: FlickrFoto: Flickr
nga   Tim Judah
© Tė drejtat autoriale

Trazirat ekonomike nė Greqi detyrojnė rreth njė milion shqiptarė tė cilėt ndėrtuan jetėn e tyre gjatė kėtyre dekadave nė shtetin helen, t’i konsiderojnė tani opsionet e tjera.

Shqiptarėt qė jetojnė nė Greqi kanė filluar tė kthehen nė vendlindje. Askush nuk e di se sa po kthehen, por gojėdhėnat tregojnė se dy dekada tė emigrimit nė Greqi kanė pėrfunduar dhe se rrota po sillet nė anėn e kundėrt. Kriza greke ka lėnė tė papunė shumė emigrantė shqiptarė qė janė detyruar tė shkojnė nė shtėpi, edhe nė qoftė se nuk ka punė pėr ta nė Shqipėri.

Remitancat e dėrguara nga shqiptarėt emigrantė janė gjithashtu nė rėnie, duke pasqyruar rrethanat e diasporės.

Qė kur nisi kriza financiare mė 2008, Shqipėria ka pasur frikė nga njė fluks masiv i kthimit tė emigrantėve tė papunė. Kjo nuk ka ndodhur. Sado qė u keqėsua situata nė Greqi dhe Itali, ku jetojnė shumica e emigrantėve shqiptarė, pėr shumicėn ėshtė mė mirė qė tė ketė mė pak punė nė shtetin mikpritės, se sa mospunė nė vendlindje. Por situata, sidomos nė Greqi, ėshtė tani aq e tmerrshme sa qė kjo ka filluar tė ndryshojė.

Nė tė kaluarėn, shumė shqiptarė kanė gjetur punė nė Greqi nė bujqėsi, ndėrtim dhe turizėm.

Por ndėrtimi ėshtė ndėrprerė dhe shumė grekė tani janė duke marrė vendet e punės nė dy sektorėt tjerė nėse mund t’i gjejnė - punė tė cilat ata mund t’i kenė pėrēmuar deri sė voni.

Potencialisht numri i tė kthyerve mund tė jetė i madh. Nė fund tė vitit tė kaluar zyra statistikore e Shqipėrisė lėshoi rezultatet paraprake nga regjistrimi i fundit. Gjetjet  treguan se ishin vetėm 2.8 milionė banorė brenda vendit, numėr i cili ishte pėr disa qindra mija mė pak se qė pritej, ose 7.7 % mė pak se njė dekadė mė parė.

Rreth 1.4 milionė shqiptarė besohet se kanė emigruar nė 20 vitet e fundit. Nga ky numėr rreth 483.000 janė regjistruar zyrtarisht nė Itali dhe rreth 700.000 deri nė 1 milion jetojnė nė Greqinė fqinje.

Pėrderisa ka shumė dėshmi anekdotike rreth kthimeve, sidomos nga Greqia, nuk ka statistika tė mirėfillta. 

Edmond Haxhinasto, Ministri i Jashtėm i Shqipėrisė, thotė se emigrantėt deri tani janė "ende duke qėndruar. Sipas tė dhėnave paraprake, vetėm disa janė kthyer nė vendlindje".

Nė veri tė Greqisė, nė qytetin e Selanikut, Valbona Hystuna, e cila punon nė Shoqatėn Nėna Terezė Emigrantėt Shqiptarė, thotė se "shumė njerėz kanė ikur, shumica planifikojnė tė largohen dhe tė gjithė janė duke folur pėr t’u kthyer. Shumė njerėz kanė humbur vendin e punės."

Nė tė kaluarėn, njė numėr i madh i shqiptarėve nė Greqi ka punuar atje ilegalisht. Megjithatė, gjatė viteve shumica pėrdorėn amnistitė pėr tė legalizuar statusin e tyre. Tani, megjithatė, ata qė humbin punėn kanė frikė se do tė humbin edhe lejet e qėndrimit tė tyre. Nė qoftė se ata i humbin lejet, duhet tė kthehen nė shtėpi ose tė kthehen prapė nė ilegalitet.

Derisa kriza thellohet nė Greqi, shqiptarėt thonė se policia tani ėshtė mė syhapur, veēanėrisht nė kontrollimin e dokumenteve.

Pengesa tė reja burokratike janė shfaqur si nga qielli.

Pėr shembull, fėmijėve tė emigrantėve shqiptarė tė lindur nė Greqi, iu duhen dokumente tė lėshuara nga autoritetet shqiptare. Por grekėt kanė filluar tani tė refuzojnė pranimin e dokumenteve pėr fėmijėt e lindur nė Selanik siē bėnė nė tė kaluarėn, duke pėrmendur faktin se ata pėrdorin emrin shqiptarė pėr qytetin, Selanik, nė vend se atė grek Thessaloniki.

Ekonomisti shqiptar Adrian Civici, thotė se ėshtė vėshtirė tė vlerėsohet numri i tė kthyerve, sepse shumė nuk janė kthyer "plotėsisht prapa. Ata vijnė dhe shkojnė". Kjo analizė mbėshtetet nga Hystuna dhe kolegu i saj, Iris Hajdinaj. Nė shumė raste emigrantėt kthehen nė fshatrat qė ata mund tė kenė lėnė 15 vjet mė parė pėr tė parė nėse ėshtė e mundur pėr tė gjetur punė, ose madje edhe tė punojnė nė bujqėsi. Duke i parė tė dyja si tė pamundura, ata rikthehen nė Greqi. "Shqipėria ka ndryshuar shumė qė nga koha qė ata u larguan", thotė Hajdinaj.

Pak mund tė fitojnė nga bujqėsia nė Shqipėri, sepse, pavarėsisht nga kriza greke, prodhimet greke janė akoma mė pak tė kushtueshme.

Shumė e shohin jetėn e fshatit shumė tė vėshtirė pas viteve nė qytetet e mėdha moderne, si Athina dhe Selaniku. Ata nuk kanė tė holla pėr qira dhe jetesė nė Tiranė apo qytete tjera tė mėdha.

Emigrantėt me familje kanė probleme serioze. Shqiptarėt nė Greqi janė tė integruar pėrgjithėsisht mirė, shumica e fėmijėve tė tyre flasin mė mirė greqisht, sesa shqip. Ėshtė jashtėzakonisht e vėshtirė pėr ta pėr tė kaluar nė njė shkollė shqipe dhe njė program tė ri arsimor. Nuk ka mekanizma pėr t’i ndihmuar ata, dhe kjo ėshtė njė nga problemet kryesore qė pengojnė familjet qė pėrndryshe mund tė kthehet nė shtėpi.

Qė tė dy, Hystuna e Hajdinaj, japin mėsim nė gjuhėn shqipe nė njė shkollė tė vogėl, ēdo tė diel, pėr fėmijėt. Ideja ėshtė pėr t'u siguruar se leximi dhe shkrimi nė veēanti nuk humbet. Kėtė vit kanė 123 nxėnės. Dy vjet mė parė ishin veē 65. Kur fėmijėt dalin nga shkolla flasin greqisht me njėri-tjetrin.

Nė qoftė se ėshtė vėshtirė tė vlerėsohet numri i tė kthyerve, ėshtė po aq e vėshtirė pėr tė dhėnė shifra tė sakta nė lidhje me sasinė e parave tė dėrguara nga emigrantėt, sepse shumė nga to shkojnė nė xhepat e njerėzve.

Megjithatė statistikat zyrtare tė Bankės sė Shqipėrisė japin njė pasqyrė tė qartė i trendit.

Nė vitin 2007, emigrantėt dėrguan € 951.7 milionė. Deri nė vitin 2010 kjo shifėr zbriti nė pėr 689.8 milionė, kurse pėr tri ēerekėt e parė tė vitit 2011, qėndroi nė € 475 milionė. Nė vitin 2009 remitancat vlerėsohej se pėrbėjnė deri 9% tė BPV-sė sė Shqipėrisė.

Ekonomia e Shqipėrisė nuk shkoi nė recesion gjatė krizės globale dhe pritet tė jetė rritur pėr 2.5 % gjatė 2011. Por kjo nuk do tė thotė qė tė atdhesuarit do tė gjejnė punė.

Disa kompani greke kanė filluar tė hapin degė nė Shqipėri, tė drejtuar nga shqiptarė besnikė qė kanė punuar pėr ta nė Greqi.

Njė tjetėr nėnprodukt i krizės ėshtė se shumė shqiptarė nė Greqi kanė transferuar kursimet e tyre nė bankat qė operojnė nė Shqipėri, nga frika se ēfarė mund tė ndodhė me ta nėse Greqia del nga eurozona.

Mbetet tė shihet nėse kjo gjendje do tė shkojė drejt pėrkeqėsimit pėr shqiptarėt, duke i detyruar ata qė tė kthehen nė shtėpi, apo nėse situata nė Greqi do tė stabilizohet dhe pėrmirėsohet ekonomia.

 

Komentet: Komentet sipas rendit kronologjik (Gjithsej 5 Komentet)

     Lajmet e fundit 
     
     Fotogaleria 
    "Ecja e Pabarazisė"